Jau nuo senų senovės hipnozė buvo apgaubta paslapčių, mistikos. Dažnas žmogus hipnozę asocijuoja su paslaptingo žmogaus, mosuojančio kišeniniu laikrodžiu pirmyn- atgal įvaizdžiu. Šis hipnotizuotojas žmogų įveda į zombišką būseną, paverčia jį savo tarnu ir priverčia vykdyti piktus kėslus. Toks vaizdinys visiškai neatitinka tikrosios hipnozės. Hipnozė buvo naudojama įvairiomis formomis ir daugelyje kultūrų ir religijų. Manoma, kad ją naudojo šumerai 4000 m. pr. m.e., šamanai, žiniuonys, burtininkai. 18 a.austrų daktaras F.A. Mesmer(1733-1815) šį senovinį gydymo meną ėmė naudoti savo gydyme. Jis sukūrė mokslinę hipnozės koncepciją. 19a. pabaigoje škotų chirurgas Dž. Braid (1795-1860) Mesmerio gydymo metodą pavadino hipnoze. „Hypnos“ senovės graikų kalboje reiškia „miegas“. Jis nustatė, kad užhipnotizuoti žmonės ypatingai imlūs ir jų elgesys priklauso nuo hipnozinės įtaigos. Prancūzai A.A.Liebeault (1823-1904) ir I.Berngeim (1837-1919), J.M.Charcot (1825-1893) patys pirmieji aprašė hipnozę kaip normalią žmogaus būseną. Jie nustatė, kad paciento lūkesčiai yra svarbiausias veiksnys hipnozėje. Z. Froidas(1856-1939) pirmasis nustatė, kad pasąmonėje slypi psichopatologiniai susirgimai. Jis domėjosi hipnoze, kaip būdu gydyti psichikos sutrikimų turinčius asmenis. Tam tikrą teorinį indėlį apie hipnozės veikimą įnešė ir rusų mokslininkas I.P. Pavlovas(1849-1936). Šiuo metu hipnozės gydymas paplitęs visame pasaulyje, atliekami įvairūs tyrimai. Pasiekti labai geri rezultatai gydant depresiją, priklausomybę nuo alkoholio, tabako, mažinant skausmą, įveikiant antsvorį ir t.t. Ji ypač populiari Rusijoje, Prancūzijoje.
Į hipnozę pasineriama savo noru ir pagrindinis jos tikslas yra pagalba pačiam sau. Kiekvienas žmogus daug kartų per dieną būna transo būsenos. Transo būsena, tai- relaksacija, padidėjusi vaizduotė, pasidavimas įtaigai. Tai nėra miegas, nes žmogus lieka budrus. Visa tai panašu į miegą atsimerkus. Žmogus yra pilnai sąmoningas, bet nejaučia daugumos aplinkos stimuliacijų ir susikoncentruoja į kažkokį vieną dalyką. Transas-tai sukoncentruotas vidinis žvilgsnis į mūsų vidų , jis pasiekia pasąmonės klodus, suaktyvina resursus, leidžia pačiam žmogui rasti savyje reikiamus sprendimus.
Transas - psichologijoje suprantama kaip būsena, pasiekiama hipnozės, autogeninės treniruotės, įtaigos kuriai būdingas gilus atsipalaidavimas, didesnis dėmesio koncentravimas, galimybė tiesiogiai veikti pasąmonę, sąmonės kritiškumo sumažėjimas (Vikipėdija).
Miltonas Eriksonas, žymiausias 20 amžiaus hipnozės ekspertas, teigė, kad žmonės kiekvieną dieną užsiima savihipnoze. Tradicinėjė hipnozėje nurodymai yra priimami, kaip realūs. Šioje būsenoje žmonės jaučiasi atsipalaidavę, nes jie yra atsijungę nuo įtampos ir visokių baimių(pvz. filme žmonės įsijaučia į siužetą ir jaučiasi filmo dalyviais), lengvai priimama įtaigą. Hipnozė-tai normali būsena, kuriai būdingas raumenų atsipalaidavimas, sugebėjimas atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir aukštas įtaigos laipsnis. Tai lyg tarpinė būsena tarp miego ir būdravimo.
Hipnozė - laikina psichinė būsena - sąmonės susiaurėjimas ir stiprus susitelkimas į įtaigos turinį. Hipnozę sukelia tam tikri hipnotizuotojo veiksmai arba tikslinga savitaiga(autohipnozė). Hipnoze gydomos daugelis ligų, ji naudojama kaip skausmo malšinimo priemonė(Psichologijos žodynas, 1993). Hipnozė pagrindžia gydymo metodą - hipnoterapiją.
Naudota literatūra:
http://science.howstuffworks.com/science-vs-myth/extrasensory-perceptions/hypnosis1.htm
http://scholar.google.lt/schhp?hl=lt&tab=ws
